Poliglotas

Poliglotas: italų kalba per 16 valandų 5 pamoka

Veiksmažodžio konjugacija

Miegoti

  • DORMIRE - SLEEP („Bendrabučiai“)
  • IO DORMO - Aš miegu („Io Dormo“)
  • TU DORMI - JŪS GALITE („Tu Dormi“)
  • LUI DORME - HE SPIT („Louis Dorme“)
  • LEI DORME - KALĖS
  • LEI DORME - Jūs miegate (pagarbiai)
  • NOI DORMIAMO - Mes miegame („Noi Dormiamo“)
  • VOI DORMITE - Tu miegi („Howl Dormite“)
  • LORO DORMONO - Jie miega („Loro Dormono“)

Pamatyti

  • VEDERE - TAIP („Wedera“)
  • IO VEDO - Aš matau („Io Vedo“)
  • TU VEDI - JŪS matote (vad. Tu)
  • LUI VEDE - JĖZOS („Louis Veda“)
  • LEI VEDE - ŽIŪRĖTI
  • LEI VEDE - JŪS matote (pagarbiai)
  • NOI VEDIAMO - Mes matome („Nojus Vedyamo“)
  • VOI VEDERE - Jumis matote („Howl Weeder“)
  • LORO VEDONO - TAIP PAT SKAITYKITE („Loro Vedono“, pirmojo skiemens pabrėžimas)

Ankstesnis įtemptas veiksmažodis VEDERE atrodys Visto. Pavyzdys:

  • IO HO VISTO - Aš pjūklas

ATSAKYMAS

  • ATSAKYMAI - ATSAKYMAS („Atsakiklis“)
  • IO RESPONDO - Aš sutinku („Io Resondo“)
  • TU RESPONDI - Jūs esate atsakingas („Tu Respondi“)
  • LUI ATSAKYMAS - JEI ATSAKYMAI („Louis Responde“)
  • LEI ATSAKYMAS - ATSAKYMAI
  • LEI ATSAKYMAS - JŪS GYVENTI (pagarbiai)
  • NOI RESPONDIAMO - MES ATSAKINGAI („Noi Respondyamo“)
  • VOI ATSAKYMAS - JŪS ATSAKINGAI („Howl Response“)
  • LORO RESPONDONO - JIE ATSAKYMAI („Loro Oespondono“)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • RISPOSTO - ATSAKYMAS („Risposto“)
  • IO HO RISPOSTO - ATSAKiau („Io O Risposto“)
  • TU HAI RISPOSTO - ATSAKYKITE („Tu Ai Risposto“)
  • LUI HA RISPOSTO - ATSAKYMAS („Louis A Risposto“)
  • LEI HA RISPOSTO - ATSAKYTAS
  • LEI HA RISPOSTO - ATSAKYKITE (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO RISPOSTO - ATSAKYJAME („Noi Abbyamo Risposto“)
  • VOI AVETE RISPOSTO - ATSAKYKITE („Howl Avete Risposto“)
  • LORO HANNO RISPOSTO - ATSAKYMAI („Loro Anno Risposto“)

ATIDARYTI

  • Aprire - ATIDARYTI („Atidaryti“)
  • IO APRO - Aš atidaro („Io Apro“)
  • TU APRI - JŪS ATVIRAI („Tu Apri“)
  • LUI APRE - JEI ATVIRA („Louis Apre“)
  • LEI APRE - ATVIRA
  • LEI APRE - JŪS ATIDARYTE (pagarbiai)
  • NOI APRIAMO - Mes atidarome („Noi Apryamo“)
  • VOI APRITE - JŪS ATVIRAI („Howl Apriete“)
  • LORO APRONO - JOS ATIDARYTOS („Loro Aprrono“, akcentuojant pirmąjį skiemenį)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • APRETO - ATVIRAS („Apreto“)
  • IO HO APRETO - Atidariau („Io O Aperto“)
  • TU HAI APRETO - JŪS Atidarėte („Tu Aperto“)
  • LUI HA APRETO - JEI ATIDARYTA („Louis Aperto“)
  • LEI HA APRETO - ATIDARYTA
  • LEI HA APRETO - JŪS ATIDARYJITE (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO APRETO - Mes atidarėme („Noi Abyamo Aperto“)
  • VOI AVETTE APRETO - JŪS Atidarėte („Voi Avette Aperto“)
  • LORO HANNO APRETO - JIE ATIDARYTA („Loro Anno Aperto“)

UŽDARYTI

  • CHIUDERE - UŽDARYTI („Cuder“)
  • IO CHIUDO - Aš UŽDARYTI („Io Kyudo“)
  • TU ČIUDI - JŪS UŽDARYTI („Tu Curdy“)
  • LUI CHIUDE - JOS UŽDARYMAS („Louis Cude“)
  • LEI CHIUDE - JOS UŽDARYMAS
  • LEI CHIUDE - JŪS UŽDARYTA (pagarbiai)
  • NOI ČIUDIAMO - Mes uždarėme („Noi Cuidyamo“)
  • VOI CHIUDETE - JŪS Slėpėte (Howling Kyudet)
  • LORO CHIUDONO - Jie uždaryti („Loro Cudono“)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • Chiuso - UŽDARYTA („Chiuso“)
  • IO HO CHIUSO - UŽDARYTA („Io O Chiuso“)
  • TU HAI CHIUSO - JŪS UŽDARYTA (Tu Ai Chiuso)
  • LUI HA CHIUSO - JIS UŽDARYTA (Louisas Chiuso)
  • LEI HA CHIUSO - UŽDARYTA
  • LEI HA CHIUSO - JŪS UŽDARYTA (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO CHIUSO - Mes uždarėme („Nojus Abbyamo Chiuso“)
  • VOI AVETE CHIUSO - JŪS Atidarėte („Voi Avete Chiuso“)
  • LORO HANNO CHIUSO - Jie uždaryti („Loro Anno Chiuso“)

Pavyzdys:

  • IO HO APERTO LA FINESTRA E CHIUSO LA PORTA - Atidarau langą ir uždarau duris (FINESTRAS - LANGAS, Porta - DURYS)

KLAUSTI

  • DOMANDARE - ASK („Domandare“)
  • IO DOMANDO - Aš klausiu („Io Domando“)
  • TU DONANDI - JŪS KLAUSITE („Tu Domandi“)
  • LUI DOMANDA - JEI KLAUSIA („Louis Domand“)
  • LEI DOMANDA - KLAUSIA
  • LEI DOMANDA - KLAUSITE (pagarbiai)
  • NOI DOMANDIAMO - KLAUSIME („Noi Domandyamo“)
  • VOI DOMANDATE - JŪS KLAUSITE („Howl Domandate“)
  • LORO DOMANDONO - KLAUSTI („Loro Domandono“, pirmo skiemens akcentas)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • Domandato - ASKED („Domandato“)
  • IO HO DOMANDATO - Aš klausiau („Io O Domandato“)
  • TU HAI DOMANDATO - KLAUSITE („Tu Ai Domandato“)
  • LUI HA DOMANDATO - JEI KLAUSYJA („Louis A Domandato“)
  • LEI HA DOMANDATO - KLAUSYTAS
  • LEI HA DOMANDATO - KLAUSAI (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO DOMANDATO - KLAUSIME („Nojus Abbyamo Domandato“)
  • VOI AVETE DOMANDATO - KLAUSITE („Voi Avete Domandato“)
  • LORO HANNO DOMANDATO - KLAUSIMAI („Loro Anno Domandato“)

PABAIGA

  • SENTIRAS - FEEL („Centire“)
  • IO SENTO - Aš jaučiuosi („Io Sento“)
  • TU SENTI - JŪS jaučiatės („Tu Senti“)
  • LUI SENTE - JĖGOS („Louis Cente“)
  • LEI SENTE - JĖGOS
  • LEI SENTE - JŪS jaučiatės (pagarbiai)
  • NOI SENTIAMO - Mes jaučiamės („Noi Centiamo“)
  • VOI SENTITE - JŪS jaučiatės („Howl Centi“)
  • LORO SENTONO - JIE PASTABA („Loro Centono“)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • SENTITO - jaučiamas („Centito“)
  • IO HO SENTITO - PIRMU („Io O Centito“)
  • TU HAI SENTITO - JŪS PASIRENKĖS („Tu Ai Centito“)
  • LUI HA SENTITO - JĖGAS („Louis A Centito“)
  • LEI HA SENTITO - PATIKĖJO
  • LEI HA SENTITO - JŪS jaučiatės (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO SENTITO - Mes jaustumėmės („Nojus Abbyamo Centito“)
  • VOI AVETE SENTITO - JŪS PASIRENKITE („Howl Avete Centito“)
  • LORO HANNO SENTITO - JIE PAMOKA („Loro Anno Centito“)

Imti

  • PRENDERE - TAKE, TAKE („Prendere“)
  • IO PRENDO - Aš ėmiausi („Io Prendo“)
  • TU PRENDI - JŪS VARTOTI (Tu Pendi)
  • LUI PRENDE - JEI NĖRA („Louisas Prende“)
  • LEI PRENDE - PADĖKĖ
  • LEI PRENDE - JŪS VARTOTI (pagarbiai)
  • NOI PRENDIAMO - MES PASIRENKėme („Nojus Prendyamo“)
  • VOI PRENDETE - JŪS VARTOTI („Voi Prendet“)
  • LORO PRENDONO - JŲ VARTOTI („Loro Prendono“)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • PRESO - TAKE („Preso“)
  • IO HO PRESO - Aš ėmiausi (Io O Preso)
  • TU HAI PRESO - JŪS VARTOTI („Tu Ai Preso“)
  • LUI HA PRESO - JEI NĖRA („Louis A Preso“)
  • LEI HA PRESO - PADĖKĖ
  • LEI HA PRESO - JŪS VARTOTI (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO PRESO - Mes imame („Noi Abbyamo Preso“)
  • VOI AVETE PRESO - JŪS VARTOTI („Voi Avete Preso“)
  • LORO HANNO PRESO - Jie imasi („Loro Anno Preso“)

KVIETIMAS

  • CHIAMARE - CALL, CALL, CALL („Kyamare“)
  • IO CHIAMO - Kviečiu („Io Kyamo“)
  • TU ČIAMI - JŪS SKELBITE („Tu Kyami“)
  • LUI CHIAMA - JEI KALBĖJO („Louis Kyama“)
  • LEI ČIAMA - KALBĖK
  • LEI ČIAMA - JŪS SKELBITE (pagarbiai)
  • NOI CHIAMIAMO - Kviečiame („Noi Kyamyamo“)
  • VOI CHIAMATE - JŪS RENKITE („Voi Kyamate“)
  • LORO CHIAMANO - Jie skambina („Loro Kyamano“)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • ČIAMATO - ZVAL („Kyamato“)
  • IO OH CHIAMATO - Kviečiau („Io O Kyamato“)
  • TU HAI ČIAMATO - JŪS Kvietėte („Tu Ai Chiamato“)
  • LUI HA CHIAMATO - JEI IŠKvietė („Louis A Chiamato“)
  • LEI HA ČIAMATO - TAIP PAT SKAITYTA
  • LEI HA ČIAMATO - Kvietėte (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO CHAIMATO - Kvietėme („Nojus Abbyamo Kyamato“)
  • VOI AVETE CHIAMATO - Kvietėte („Voi Avete Kyamato“)
  • LORO HANNO CHIAMATO - JIE KRAŠTA („Loro Anno Chiamato“)

KLAUSTI

  • CHIEDERE - ASK („Kiedere“)
  • IO CHIEDO - Aš klausiu („Io Chiedo“)
  • TU ČIEDI - JŪS KLAUSITE („Tu Chiedi“)
  • LUI CHIEDE - JEI KLAUSIA („Louis Chiede“)
  • LEI ČIEDĖ - KLAUSIA
  • LEI ČIEDĖ - KLAUSITE (pagarbiai)
  • NOI ČIEDIAMO - KLAUSIME („Noi Chiedyamo“)
  • VOI CHIEDETE - JŪS KLAUSITE (Voi Kiedete)
  • LORO CHIEDONO - JŲ KLAUSTI („Loro Kiedono“)

Mes nusilenkiame praeities laikams:

  • ČIESTAS - KLAUSYTAS („Kiesto“)
  • IO HO CHIESTO - Aš klausiau („Io O Kiesto“)
  • TU HAI CHIESTO - KLAUSITE („Tu Ai Kiesto“)
  • LUI HA CHIESTO - JEI KLAUSYJA („Louis A Kiesto“)
  • LEI HA CHIESTO - KLAUSYTAS
  • LEI HA CHIESTO - KLAUSAI (pagarbiai)
  • NOI ABBIAMO CHIESTO - KLAUSIME („Noi Abyamo Kiesto“)
  • VOI AVETE CHIESTO - KLAUSITE („Voi Avete Kiesto“)
  • LORO HANNO CHIESTO - KLAUSIMAI („Loro Anno Kiesto“)

Apibendrinant, galite sąlygiškai padalinti įprastus veiksmažodžius į dvi grupes, atsižvelgiant į jų pabaigą infinity:

  • žodžiai baigiasi -GALITE (PARLYra) trečiajame asmenyje (HE, SHE, YOU) turės galą -A (LUI PARLA);
  • žodžiai baigiasi -IRE (DORMIRE) ir -Čia trečiajame asmenyje turės pabaigą -E (LEI DORMELUI VENDE).

Ankstesnis įtemptas išsilavinimas:

  • veiksmažodžiai baigiasi -GALITE praeityje įtempta atrodo kaip šaknis + pabaiga -ATO;
  • veiksmažodžiai baigiasi -IRE praeityje atrodo kaip šaknis + pabaiga - ITO;
  • veiksmažodis baigiasi -Čia praeityje: šaknis + pabaiga -UTO.

Netiesioginiai tarimai

  • IO - Aš
  • MI - ME („Mi“)

Pavyzdys:TU MI VEDI? - Ar tu mane matai?

  • TU - JŪS
  • Ti - JŪS („T“)

Pavyzdys:

  • IO TI VEDO - Aš matau tave
  • IO TI SENTO BENE - Aš girdžiu, kad tau gera

Neigiama dalelė Ne dedamas prieš įvardį.

Pavyzdys:IO TI ASCOLTO MA NON TI SENTO - Aš klausau tavęs, bet neklausau

  • Lui - O
  • LO - JO
  • LEI - AŠ
  • LA - jos

Pavyzdys: LUI LA AMA, MA LEI NON LO AMA - JIS MĖGSTA JOS, O JIS - NE

  • NOI - MES
  • Ci - JAV („Chi“)
  • VOI - JŪS
  • VI - JŪS („V“)

Pavyzdys:

  • PERCHE NE LAVORATAS, IO VI DOMANO? - KODĖL NEMOKAMAI, Aš klausiu jūsų
  • TU MI DOMANDI, IO TI RISPONDO - Jūs manęs klausiate, aš jums atsakau
  • MIRTI TI HO VISTO? - Kur aš tave matau?
  • PERCHE TU MI DOMANDI? - KODĖL KLAUSITE?
  • TU MI HAI DOMANDATO, IO TI HO RISPOSTO - Jūs manęs klausėte, aš jums atsakiau
  • Loro - JIE
  • Li - JŲ (vyriškos)
  • LE - JŲ (moteriška)

Skaičiai

Mes tęsiame skaitvardžių tyrimą. Jei anksčiau jie buvo reikalingi dialogui apie laiką, dabar išstudijuosime pakankamai skaičių, kad būtų galima kalbėti apie amžių ar paprašyti autobuso numerio.

  • TREDICI - 13 („bruožai“)
  • QUATTORDICI - 14 („Quattordici“)
  • QUINDICI - 15 („Cindici“)
  • Sedici - 16 („Sedichi“)
  • Diciassette - 17 („Dichasetta“)
  • Diciotto - 18 („Dicotto“)
  • DICIANNOVAS - 19 („Dichannove“)
  • Venti - 20 („Venti“)
  • TRENTA - 30 („Trenta“)
  • KVARANTA - 40 (Quaranta)
  • CINQUANTA - 50 („Cinquanta“)
  • SESSANTA - 60 („Sessanta“)
  • SETTANTA - 70 („Settanta“)
  • OTTANTA - 80 („Ottanta“)
  • NOVANTA - 90 („Novanta“)
  • CENTO - 100 („Cento“)
  • DUECENTO - 200 („Duecento“)
  • TRECENTO - 300 („nulaužta“)
  • QUATTROCENTO - 400 („Quattrocento“)
  • MILLE - 1000 (soros)
  • DUEMILA - 2000 („Duila“)
  • VENTUNO - 21 („Ventuno“)
  • ANNO - METAI
  • MESE - MĖNESIS
  • Mesi - MĖNESIAI

Pavyzdys:

  • MIO FIGLIO HA TRE MESI - MANAS Sūnus TRYS MĖNESIAI
  • MIO FIGLIO SI CHIAMA IVAN - MANO Sūnaus skambinama IVAN

Keletas naudingų žodžių, papildančių jūsų šeimos istoriją:

  • Bambino - berniukas („Bambino“)
  • Bambinis - berniukai („Bambini“)
  • Bambina - GIRL („Bambina“)
  • Bambinas - GIRLS („Bambinas“)

Žiūrėkite vaizdo įrašą: Užsienio kalbų visraktis. Dmitrij Petrov ir Algirdas Karalius RU LT subtr. (Balandis 2024).

Populiarios Temos

Kategorija Poliglotas, Kitas Straipsnis

Tiramisu
Itališki desertai

Tiramisu

Jei paklaustumėte žmonių iš skirtingų šalių: „Kokį itališką desertą jūs žinote?“, Greičiausiai, dauguma iš jų atsakytų: „Tiramisu!“ Dėl recepto paprastumo ir neįprasto skonio, jis tapo bestseleriu tarp saldžių patiekalų. Tam yra tiek daug variantų, kad prieš kelerius metus atsirado pomėgis: buvo būtina užsisakyti tiramisu įvairiuose restoranuose, kad skonį paršelių bankas papildytų naujais pojūčiais.
Skaityti Daugiau
Italų krostatą
Itališki desertai

Italų krostatą

Sutikite, kad visi itališki desertai yra susiję su konkrečiomis vietomis. Pavyzdžiui, tiramisu kvepia kaip brangus restoranas, gelato neatsiejamai susijęs su vasaros kavine, o panna cotta yra triukšmingo vakarėlio gerbėjas. Mūsų delikatesas šiandien kvepia sodybos kvapais ir mano močiutės rankų šiluma.
Skaityti Daugiau
Sicilijos saldainiai
Itališki desertai

Sicilijos saldainiai

Sicilija yra saldžiųjų dantų rojus. Jei manote, kad jums nepatinka saldumynai, tada klystate! Sicilietiški desertai tuo įtikins. Sicilijoje neįmanoma atsispirti saldumynams, nes jų įvairovė nuostabi. Migdolų, pistacijų sausainiai, marcipano vaisiai, Sicilijos cannolo, torrone, cassata, crostat, gelato, pasta di mandorla, tortofini, Sicilijos bučinys - šis sąrašas tęsiasi ir toliau.
Skaityti Daugiau
„Panna Cotta“ - itališkas desertas su „dolce vita“ skoniu
Itališki desertai

„Panna Cotta“ - itališkas desertas su „dolce vita“ skoniu

„Panna cotta“ yra dar vienas itališkas desertas ant saldžių stalų visame pasaulyje. Joje paprastų ir prieinamų ingredientų sąjunga sukelia unikalią subtiliausių aromatų alchemiją. Jo pavadinimas verčiamas kaip "virta grietinėlė", nors desertas patiekiamas šaltas. Paprastas klasikinis panna cotta receptas, pagamintas iš grietinėlės, cukraus ir želatinos, laikui bėgant buvo praturtintas įvairiais komponentais.
Skaityti Daugiau