Popiežius Pranciškus ketina atidaryti dalį slaptų Vatikano archyvų Holokausto metu, kad išsiaiškintų, kokį vaidmenį katalikų bažnyčia atliko masiškai naikinant visą tautą.
Anot amerikiečių leidinio „The Sunday Times“, tokią informaciją žurnalistams pateikė artimas popiežiaus draugas, Argentinos rabinas Abraomas Skorka. Greičiausiai Pranciškus ypač domėjosi vienos iš buvusių bažnyčios vadovų veikla Pijus XII, poelgiai kuris, pasak pontifiko, sunku pateikti kokį nors vertinimą.
Vatikano spaudos tarnybos vadovas Federico Lambardi pažymėjo, kad popiežiaus sprendime nerado nieko stebėtino. Lambarty pridūrė, kad Vatikanas jau seniai planuoja paviešinti dalį slaptos informacijos apie holokaustą. Reikalas tas, kad pastaruoju metu Katalikų bažnyčios vadovas, jo patarėjai, taip pat kiti dvasininkai rimtai svarsto, ar kanonizuoti Pijų.
Lambarti teigė, kad įslaptinti duomenys galėtų paaiškinti minėto pontifiko veiklą ir leisti dabartiniam popiežiui priimti teisingą sprendimą.
Neseniai mirusiojo, dar 1958 m., Pijaus XII veiksmai kritikuojama ir smerkiama žydų tautos ir įvairios organizacijos. 
Jie teigė, kad popiežius Pijus, kuris buvo katalikų bažnyčios vadovas 1939–1958 m., Nesmerkė holokausto fakto, užjautė nacius, taip pat nesuteikė jokios pagalbos ir paramos persekiojamiems žmonėms. Nuomonė, kad Pijus XII savo netinkamu elgesiu „niekino visą bažnyčią“, kilo 60-ųjų viduryje po to, kai vokiečių rašytojas Rolfas Hokhutas paskelbė savo darbą „Atstovas“, kuriame aprašė, kaip popiežius tylėjo stebėdamas masinį persekiojamų žydų naikinimą.
Prieš šešerius metus oficialus Vatikanas patvirtino savo ketinimą pakelti Pijų XII į šventųjų rangą, nepaisant to, kad šis sprendimas sukėlė Izraelio nepasitenkinimo audrą.
Persekiojami žmonės tvirtino, kad popiežius nereagavo, kai jam pasirodė baisi žinia apie holokaustą, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kai Romos žydai buvo išvežti į koncentracijos stovyklas. Tačiau yra ir kita įvykių versija, pagal kurią Pijus XII aktyviai dalyvavo ginant ir padedant Holokausto aukoms. Taigi 1944 m. Romos vyriausiasis rabinas viešai padėkojo pontifikui už jo darbą ir ypač už jo pagalbą prieglobstyje pabėgėliams.
1955 m. Žydų organizacijos taip pat išreiškė padėką popiežiui ir suteikė 20 tūkstančių dolerių Vatikano reikmėms.
Pranciškaus pirmtakas popiežius Benediktas XVI, kuris atsisakė pernai, buvo pirmasis pontifikas, pradėjęs Pijaus kanonizacijos procesą.
Savo apeliacijose ir kalbose Benediktas ne kartą bandė pateisinti buvusio bažnyčios vadovo veiksmus teigdamas, kad jis laikėsi Jėzaus mokymų, parodydamas užuojautą ir paramą tiems, kuriems jos reikia, taip pat tiems, kurie buvo persekiojami Holokausto metu, tačiau dėl neįveikiamų aplinkybių buvo priversti tai daryti slaptai.
Benedikto žodžiai buvo patvirtinti prieš porą metų, kai buvo rastas vienuolės, kuri jam vadovavo Antrojo pasaulinio karo metu, dienoraštis. Remiantis moters įrašais, padarytais prieš 60 metų, popiežius Pijus asmeniškai liepė persekiojamus žydus išvežti į prieglaudą viename iš Romos vienuolynų.
Popiežiaus Pranciškaus sprendimas buvo paleistas likus kelioms dienoms iki Tarptautinės Holokausto aukų minėjimo dienos. Ši data švenčiama kiekvienais metais, Sausio 27 diena, JT Generalinės Asamblėjos sprendimu nuo 2006 m. Jungtinės Tautos šią dieną pasirinko būtent todėl 1945 m. Sausio 27 d. Buvo paleista didžiausia nacių koncentracijos stovykla Aušvicas-Birkenau Lenkijos mieste Aušvice.. Įvairių šaltinių duomenimis, nuo 1941 iki 1945 metų buvo nužudyta 1,4 milijono žmoniųįskaitant 1 milijoną žydų.
