Italų aistra „kalbėti rankomis“ žinoma visame pasaulyje. Bet kaip paaiškėjo, daugelis gestų prieštarauja kurčiųjų nutildymo kalbai, kuria naudojasi tūkstančiai šalies žmonių. Todėl tikimasi, kad vyriausybė parengs įstatymo projektą, reglamentuojantį esamą situaciją.
Galimybė „susikalbėti rankomis“ šlovino italus visame pasaulyje kartu su pica, makaronais ir espresso. Kiekvieną dieną italai kalbą ir gestus sujungia į vieną informacijos srautą, kuriame rankos vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį nei kalba. Jie patys net nesuvokia šio pranešimo, tačiau užsieniečių akimis ši savybė atrodo labai smalsu. Nors kai kuriems tai atrodys nuobodžiai: specialios veido išraiškos ir gestai, padaryti Italijoje, dažnai prieštarauja klasikiniams kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, kurie nesugeba bendrauti, balsu.
Nepatyręs asmuo gali lengvai supainioti paprastus kasdienius italų gestus su kalba, kuria naudojasi klausos negalią turintys žmonės. Tačiau pastarieji reikalauja, kad valstybiniu lygmeniu būtų pripažinti skirtumai Italų gestų kalba (Lingua dei segni italiana (Lis)) ir paprasti gestai. Jie patikina, kad būtina sukurti „gestų kalbą“, kuri turės ypatingą statusą ir nebus prilyginta greitam italų naudojamiems gestams be jokios priežasties.
Romų universiteto psichologijos profesorė Isabella Poggi savo tyrime išsiaiškino, kad italai iš viso naudoja 250 skirtingų rankos judesių.
Interviu BBC paaiškino: "Mes priėmėme graikų kalbų gestų kalbą. Atvykę į pietų Italiją ir kolonizavę Neapolį, jie naudojo šią praktiką kalbėti ir liko negirdimi. Tuo pačiu metu gestų kalba pradėjo papildyti žodinę kalbą."
Išraiškingi italų gestai tapo studijų objektu ne tik patiems italams, bet ir sukėlė susidomėjimą užsienyje. 
Ko vertas tik išsamus šios temos tyrimas, paskelbtas ne taip seniai „New York Times“. Pirmoji knyga šioje srityje buvo „Senovės neapolietiškų gestų veido išraiškos“, kurį 1832 m. išleido kanonas Andrea de Jorio. Vėliau tai buvo medžiaga 1958 m. Gestų žodyno sukūrimui.
Nepaisant to, kurčiųjų neprigirdinčioji yra skeptiškai nusiteikusi prieš tokius tyrimus ir domisi, kokį vaidmenį gestų kalba suvaidino Italijos istorijoje. Be to, jau seniai buvo judėjimas, kuris pasisakė už įstatymo, pripažįstančio italų ženklų kalbą, priėmimą. Pavyzdžiui, 2001 m. Judėjimo aktyvistai dvi dienas protestavo priešais parlamento pastatą, kad gestų kalba gautų lygias teises kaip ir žodinė kalba, taigi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų žmonės galėtų dalyvauti vienodomis sąlygomis visuomenėje.
