Neseniai ES atstovų atliktas tyrimas parodė, kad užsieniečiai labiau linkę rasti darbą Italijoje nei patys piliečiai.
ES statistikos agentūros (epp.eurostat.ec.europa.eu) sociologai nustatė, kad didžioji dalis darbo ieškančių asmenų Italijoje yra kitų Europos šalių atstovai, o patys šalies gyventojai yra mažiau aktyvūs ir ne tokie sėkmingi. Šiuo metu 61,9 proc. Darbingų piliečių dirba vyno ir saulės šalyje.
Tuo tarpu europiečiams labiau pasisekė susirasti darbą Italijoje nei kitų šalių atstovams. Pavyzdžiui, 2013 m. ES šalių piliečių nuo 20 iki 64 metų užimtumo lygis buvo 65,8 proc., Tai yra 4,3 proc. Daugiau nei tarp kitų imigrantų. Tokie duomenys prieštarauja ES standartui, pagal kurį dauguma ieškančių darbo nėra iš kitų šalių.
Kalbant apie kitas ES priklausančias šalis, verta paminėti, kad čia dirba 68,9 proc. Valstybių narių piliečių ir 61,9 proc. Imigrantų. Ši tendencija pastebima tik Italijoje, Čekijoje, Lietuvoje ir Kipre.
Apskritai europiečių galimybės rasti pelningą ir prestižinį darbą tėvynėje yra daug didesnės nei lankytojų iš kitų pasaulio šalių. Ir Eurostato atskleista statistika tai patvirtina: 70,9 proc. ES piliečių dirba kaimyninėse šalyse, o dirbančių imigrantų iš ne ES valstybių skaičius siekia 56,1 proc.
Jei kalbėsime apie naujausius tyrimus, kurie rodo, kad užsieniečiams labiau sekasi susirasti darbą Italijoje, nei patiems šalies savininkams, tuomet reikia atsižvelgti į veiksnius, kurie galėtų smarkiai paveikti apklausų rezultatus. Kai kuriuos duomenis, būdingus šaliai, kurioje buvo atlikti tyrimai, galima priskirti tokiems momentams. Italijos atveju tai yra problema darbuotojams, kurie nedirba pagal sutartį dėl daugelio priežasčių, taip pat problema, susijusi su pilietybės gavimu iš imigrantų vaikų.
Praėjusią savaitę buvo paskelbti kito tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad per ateinančius dvidešimt metų robotai galės pakeisti maždaug pusę darbuotojų Italijoje. Naujausios technologijos leidžia sukurti robotus, kurie galėtų atlikti įvairių specialybių ir profilių atstovų darbą. Taigi Briuselyje įsikūrusi įmonė „Bruegel“ www.bruegel.org atskleidė, kad per ateinančius dvidešimt metų 56,18 proc. Darbo Italijoje gali būti automatizuota. Be Italijos, Rumunijos (61,93 proc.), Lenkijos, Bulgarijos ir Graikijos (vidutiniškai apie 56 proc. Kiekvienoje) taip pat buvo įtrauktos į šalių, kuriose yra panaši užimtumo grėsmė, sąrašą.
Vis dėlto iki šiol analitikams sunku nustatyti žalos, kuri bus padaryta šalims, lygį, jei automatizuotųsi daugybė įmonių. Ekspertai cituoja tai, kad tobulėjant informacinėms technologijoms atsiranda naujų darbo vietų ir netgi profesijų.
„Technologijų pažanga greičiausiai smarkiai pakeis darbo rinką, paskatins daugybę darbuotojų pamainų ir dažno darbuotojų perkvalifikavimo“, - teigė „Bruegel“ specialistas Jeremy Bowlesas. "Norėdami sumažinti riziką, turime sklandžiai pritaikyti švietimo sistemą."
Panašus tyrimas, kuris buvo paskelbtas praėjusių metų rugsėjį ir kuriame teigiama, kad didžiausia įmonių kompiuterizacijos rizika yra JAV, sukėlė paniką ne tik JAV, bet ir keliose kitose šalyse. Tyrėjai modeliavo visus scenarijus, atsižvelgdami į tris aspektus, kuriais robotai galėtų pakeisti dabartinius darbuotojus: kūrybiškumas, bendravimas su kolegomis ir daugiafunkcinis darbas.
Taigi sociologai nustatė, kad didžiausią pavojų kels telemarketuotojų, biurų darbuotojų ir skolinimo specialistų karjera. Patikimiausios profesijos buvo: gydytojas ir socialinis darbuotojas. Atlikę šį tyrimą JAV, Bruegel ekspertai nusprendė tuo pačiu modeliuoti Europos šalių ateitį. Apskritai darbuotojai Šiaurės Europoje buvo labiau apsaugoti nei pietinių šalių piliečiai.
